Visai Europai minint judumo savaitę, nusprendžiau pasižvalgyti po progimnazijos erdves ir pažiūrėti, kiek ir kaip juda žemyniečiai. Kas rytą nuoširdžiai džiaugiuosi, kad turime dviračių pastogę, kuri niekada nebūna tuščia. Stebiu ir takeliais pėsčiomis į pamokas skubančių vaikų nuotaikas – linksmi, įraudusiais žandukais bei pilni energijos. Kol orai saulėti, fizinio ugdymo pamokos vyksta lauke. Taip ne tik sportuojame kvėpuodami grynu oru, grūdinamės, bet ir stebime besikeičiančią gamtą. Užsuku į terapinių kamuolių klasę ir vaikai, vos paprašyti mokytojos, iškart ima rodyti kokių judesių išmoko per metus. O jau klegesys ir šypsenos – suminkštintų kiečiausią širdį. Einant pro šokio klasę, negali neišgirsti muzikos ir ritmingai trepsinčių kojyčių. Dėmesį atitraukia tik kažkur dunksintis kamuolys – tai pailginto darbo grupės mažieji keliauja į lauką. Seku paskui. Vieni ima žaisti futbolą, kiti išsitraukia raketes, varžosi bėgime, suka lanką. Grįžę į patalpas, sakė, žais krepšinį. Nei dienos be judesio. Gera dirbti ugdymo įstaigoje, kuri rūpinasi vaikų fizine sveikata kasdien, ne tik per judumo savaitę ❤️

Mokyklos sveikatos specialistė Gintarė Jankūnienė