Ankstų penktadienio rytą išvažiavome Dzūkijos link. Keturių valandų kelionė visai neprailgo – papusryčiavome, pasnaudėme, klausėmės gidės pasakojimų apie vietoves, kurias pravažiavome. Pirmas mūsų suplanuotas susitikimas laukė Merkinėje. Sodyboje „Vienaragių šilas“ keramikas Džiugas Petraitis papasakojo ir parodė, kaip gaminama juodoji ir raugo keramika, kokiose krosnyse išdegami pelenų glazūra padegti gaminiai, ko reikia, kad darbus papuoštų lydytas stiklas ar įvairiausių spalvų piešiniai. Matėme, kaip paprastas molio gabalas virsta dailiu indu. Merkinėje užlipome į 26 metrų apžvalgos bokštą, iš kurio atsiveria Nemuno kraštovaizdžio draustinio panorama. Dar vienas sustojimas – Merkinės piliakalnis. Beje, jis ir buvo dingstis važiuoti į Dzūkiją, nes per literatūros pamokas skaitytas V. Krėvės padavimas „Milžinkapis“ sužadino norą pamatyti, kurgi galėjo stovėti garsioji Merkinės pilis. Užsukome ir į garsiąją Merkinės piramidę. Kitas mūsų kelionės tikslas – Druskininkai. Ten susitikome su Plepia Ponia, kuri mus supažindino su miestu, pakvietė paragauti mineralinių vandenų, nusiprausti „Grožio“ šaltinio vandeniu. Druskininkai tą dieną ruošėsi tradicinei vasaros pradžios šventei, todėl miestas buvo pilnas mugių, žmonių, šurmulio. Atsisveikinome su kurortu keldamiesi per Nemuną keltuvu, pakabintu ant tvirtų lynų. Ir paskutinis mūsų sustojimas – Liškiavos piliakalnis ir Liškiavos vienuolyno architektūrinis ansamblis. Tiek daug pamatę ir sužinoję, smagiai nusiteikę vėlyvą vakarą grįžome į Pakruojį.

8b klasės vadovė Regina Gasparavičienė