Knygos „Mano didelis mažas Aš” aprašymas

Benediktas – Dauno sindromu sergantis penkiolikmetis, gyvenantis kartu su mama ir katinu Ponu Ūsu. Jam svarbiausios trys spalvos: geltona – puiki nuotaika, žalia – vidutiniška nuotaika, raudona – Benediktas piktas. Jo gyvenime netrūksta suvaržymų, nes jis KITOKS. Vieną mokyklinio karnavalo vakarą Benediktas iškeliauja namo vienas. Netikėtai jis sutinka asmeninių problemų kamuojamą Oskarą. Taip prasideda nuotykių ir atradimų kupina judviejų kelionė, kurios metu gimsta draugystė, suartinanti du, rodos, visiškai skirtingus vaikinų gyvenimus.

„Ši knyga tau pateiks keletą nelabai patogių klausimų. Galbūt privers nusišypsoti. Arba gūžtelėti pečiais. O gal tiesiog primins, kad tam tikri dalykai gyvenime turėtų vykti visiškai kitaip. Pokyčiai neįvyks už uždarytų durų, tyliai šnabždant burtažodžius. Jie turi vykti dabar, šiuo metu, miesto gatvėse, viešajame transporte, mokyklose, net tavo namų laiptinėje arba automobilio stovėjimo aikštelėje. Tad išmesk stereotipus į šiukšliadėžes štai ten, kartu su pernykščiu sniegu.” Autorė Laura Varslauskaitė

„Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ – daugybe apdovanojimų įvertintas britų autoriaus Mark Haddon romanas, priverčiantis į „normalų“ pasaulį pažvelgti kitomis akimis.

Kristoferis gali išvardinti visas pasaulio šalis bei jų sostines. Jis nesudvejojęs išbers visus pirminius skaičius iki pat 7057. Jis myli gyvūnus, tačiau negali perprasti žmonių emocijų. Dar jis bijo naujų vietų, svetimų žmonių, negali pakęsti kai jį liečia ir labai nemėgsta geltonos spalvos.

Nors ir apdovanotas nepaprasta logika bei atidumu detalėmis, penkiolikmečiui Kristoferiui kasdieninis bendravimas ir jo taisyklės turi mažai prasmės. Jis gyvena pagal savo kišenėje nešiojamus modelius, schemas ir skaičius. Kristoferis serga Aspergerio sindromu ir pasaulis jam atrodo visai kitaip, nei daugeliui „normalių“ žmonių.

Vieną dieną pagrindinis veikėjas aptinka žiauriai nužudytą šunį. Detektyvus ir gyvūnus mėgstantis berniukas nusprendžia išsiaiškinti, kas gi jam nutiko ir ši kelionė nuves ne tik nusikaltimo pėdsakais, bet ir savęs pažinimo link. Kristoferis turės perlipti per save ir daryti tokius dalykus, nuo kurių jį krečia šiurpas: eiti į svetimas bauginančias vietas bei kalbėti su žmonėmis. Pamažu berniukas sužinos vis daugiau dalykų apie jį supantį pasaulį, savo šeimą ir gyvenimą.

Mark Haddon romanas „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ yra parašytas pirmu asmeniu ir primena dienoraščio žanrą, lyg tekstą būtų kūręs pats Kristoferis: su daug skaičių, uždavinių ir unikalių minčių. Knyga yra ir linksma, ir liūdna, ir skaudi, ir pamokanti – rekomenduojama tiek jaunimui, tiek suaugusiems skaitytojams. Romanas – unikali proga pažvelgti į pasaulį „kitokio“ žmogaus akimis bei atkreipti dėmesį į mūsų visuomenės skaudulius ir iškreiptą požiūrį į normalumą.

Knyga „Mano mažasis genijus“ – tai autistišką vaiką auginančios mamos pasakojimas apie ilgą, pasiryžimo ir ištvermės reikalaujantį kelią, kurį teko nueiti, kad jos sūnus Džeikas paneigtų liūdnas gydytojų prognozes ir pranoktų didžiausius aplinkinių lūkesčius.

„Jis gali padaryti ką tik nori.“ Štai ką pasakė Džeiko fizikos profesorius dr. Rosas, kai „The Indianapolis Star“ žurnalistas paklausė, ką, anot jo, Džeikas darys su savo sugebėjimais. Skaitant šiuos žodžius, kūnu perbėgo šiurpulys. Tai štai kaip toli mes nuėjome – nuo mokyklos specialiųjų poreikių vaikams mokytojų, kurie nemanė, kad Džeikobas kada nors išmoks skaityti, iki universiteto fizikos profesoriaus, kuris mato neribotą mano sūnaus potencialą. Noriu, jog Džeiko mokytojai nustatinėtų jam tik tokias ribas. Dar svarbiau yra ribos, kurias mes nusistatome sau.

Parašiau šią knygą, nes tikiu, jog Džeiko istorija yra simbolinė visų vaikų istorija. Nors jo gebėjimai yra unikalūs, pasakojimas apie jį pabrėžia galimybę, kurią turime visi, – realizuoti tai, ką savyje turime nepaprasto, o tada galbūt netgi paaiškės, jog genijai nėra tokie reti. Neteigiu, kad kiekvienas autistiškas vaikas yra vunderkindas ar kad kiekvienas sveikas vaikas toks yra. Tačiau jei pakurstysite vidinę vaiko ugnelę, ji visada nurodys kelią į daug didesnes aukštumas, nei jūs kada galėjote įsivaizduoti.

Sudėtinga pasitikėti vaiku, kad jis turėtų galimybę rasti savo kelią, ypač kai ugdymo profesionalai kiekvieną dieną kalba, jog vaikai turi tilpti į griežtas lentynėles. Norime vaikams suteikti geriausias galimybes, kokias tik galime, todėl dažnai darome meškos paslaugą, kai stengiamės juos stumti „teisinga“ kryptimi. Savo vaiko potraukių skatinimas, o ne jų nukreipimas kita linkme, ypač kai tie gebėjimai neatitinka būsimos sėkmės kriterijų, gali atrodyti it šuolis nuo uolos. Bent jau man tikrai taip atrodė. Tačiau tas rizikingas, kupinas tikėjimo žingsnis yra būtinas, jei jūsų vaikai ketina skraidyti.

Jei vaikas, kuris niekada neturėjo kalbėti ar skaityti, gali pakilti į tokias neįtikėtinas aukštumas, įsivaizduokite, ką gali pasiekti vaikai, kuriems nereikia įveikti tokių kliūčių. Ir kiek aukštai jie gali kilti, jei juos paskatintume išskleisti savo sparnus, – toliau už bet kokio horizonto, toliau nei siekia didžiausi mūsų lūkesčiai. Dalindamasi šiuo pasakojimu, viliuosi, jog taip ir bus.

„Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ – daugybe apdovanojimų įvertintas britų autoriaus Mark Haddon romanas, priverčiantis į „normalų“ pasaulį pažvelgti kitomis akimis.

Kristoferis gali išvardinti visas pasaulio šalis bei jų sostines. Jis nesudvejojęs išbers visus pirminius skaičius iki pat 7057. Jis myli gyvūnus, tačiau negali perprasti žmonių emocijų. Dar jis bijo naujų vietų, svetimų žmonių, negali pakęsti kai jį liečia ir labai nemėgsta geltonos spalvos.

Nors ir apdovanotas nepaprasta logika bei atidumu detalėmis, penkiolikmečiui Kristoferiui kasdieninis bendravimas ir jo taisyklės turi mažai prasmės. Jis gyvena pagal savo kišenėje nešiojamus modelius, schemas ir skaičius. Kristoferis serga Aspergerio sindromu ir pasaulis jam atrodo visai kitaip, nei daugeliui „normalių“ žmonių.

Vieną dieną pagrindinis veikėjas aptinka žiauriai nužudytą šunį. Detektyvus ir gyvūnus mėgstantis berniukas nusprendžia išsiaiškinti, kas gi jam nutiko ir ši kelionė nuves ne tik nusikaltimo pėdsakais, bet ir savęs pažinimo link. Kristoferis turės perlipti per save ir daryti tokius dalykus, nuo kurių jį krečia šiurpas: eiti į svetimas bauginančias vietas bei kalbėti su žmonėmis. Pamažu berniukas sužinos vis daugiau dalykų apie jį supantį pasaulį, savo šeimą ir gyvenimą.

Mark Haddon romanas „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ yra parašytas pirmu asmeniu ir primena dienoraščio žanrą, lyg tekstą būtų kūręs pats Kristoferis: su daug skaičių, uždavinių ir unikalių minčių. Knyga yra ir linksma, ir liūdna, ir skaudi, ir pamokanti – rekomenduojama tiek jaunimui, tiek suaugusiems skaitytojams. Romanas – unikali proga pažvelgti į pasaulį „kitokio“ žmogaus akimis bei atkreipti dėmesį į mūsų visuomenės skaudulius ir iškreiptą požiūrį į normalumą.

Knygos „Mano didelis mažas Aš” aprašymas

Benediktas – Dauno sindromu sergantis penkiolikmetis, gyvenantis kartu su mama ir katinu Ponu Ūsu. Jam svarbiausios trys spalvos: geltona – puiki nuotaika, žalia – vidutiniška nuotaika, raudona – Benediktas piktas. Jo gyvenime netrūksta suvaržymų, nes jis KITOKS. Vieną mokyklinio karnavalo vakarą Benediktas iškeliauja namo vienas. Netikėtai jis sutinka asmeninių problemų kamuojamą Oskarą. Taip prasideda nuotykių ir atradimų kupina judviejų kelionė, kurios metu gimsta draugystė, suartinanti du, rodos, visiškai skirtingus vaikinų gyvenimus.

„Ši knyga tau pateiks keletą nelabai patogių klausimų. Galbūt privers nusišypsoti. Arba gūžtelėti pečiais. O gal tiesiog primins, kad tam tikri dalykai gyvenime turėtų vykti visiškai kitaip. Pokyčiai neįvyks už uždarytų durų, tyliai šnabždant burtažodžius. Jie turi vykti dabar, šiuo metu, miesto gatvėse, viešajame transporte, mokyklose, net tavo namų laiptinėje arba automobilio stovėjimo aikštelėje. Tad išmesk stereotipus į šiukšliadėžes štai ten, kartu su pernykščiu sniegu.”

Autorė Laura Varslauskaitė