Praktinės-tiriamosios veiklos metu mokiniai tyrė Kruojos upės vandens užterštumą cheminiu būdu naudodami indikatorius ir biologiniu būdu tirdami vandenį mikroskopu ir ieškodami vandenyje bestuburių, rodančių vandens taršą. Kruojos upės vanduo buvo tiriamas šešiose upės vietose Pakruojo miesto ribose antrus metus iš eilės. Pagal cheminius ir biologinius vandens taršos tyrimų duomenis norėta palyginti 2025 m. pavasario vandens taršą su pernai metų tarša ir išsiaiškinti, kokios įtakos užterštumui turi oro temperatūra.

Tyrimų rezultatai parodė, kad Kruojos upės vandenyje gyvena daug bestuburių gyvūnų, rodančių vidutiniškai ir labai užterštą vandenį, todėl manoma, kad šiuo laikotarpiu tirtas Kruojos upės vanduo, kaip ir pernai metais, yra užterštas chloro ir fosforo cheminėmis medžiagomis. Ir tai nėra susiję su oro temperatūra, bet parodo, kad į upės vandenį iš šalia esančių gyvenamųjų namų patenka buitinės nuotekos ir biologinės kilmės trąšos. Kruojos upės vandenyje gyvena taršą toleruojantys bestuburiai, kurie geba išgyventi esant eutrofikacijai – tai reiškia, kad vandenyje yra daug maistinių medžiagų (ypač fosforo), kurios skatina dumblių augimą ir mažina deguonies kiekį, o tai kelia pavojų upėje gyvenančioms žuvims.

Biologijos-gamtos mokytoja Aida Čepulienė