Kiekvienas žmogaus amžiaus tarpsnis nuo ankstyvosios vaikystės ikimokykliniame bei jaunesniajame mokykliniame amžiuje formuoja savitą žaidybinę veiklą, tuo pačiu ir savitą žaidimų struktūrą. Jau ankstyvojoje vaikystėje, pradedant aštuonioliktuoju gyvenimo mėnesiu, vaiko protas išsivysto tiek, kad vaiko matomi vaizdai susisieja su ženklais, ženklų sistema. Vaizdas jungiasi su ženklu, sąvoka įjungiama į funkcinę ženklų sistemą. Ši ženklų sistema įprasminama kalba. Tai vaiką verčia mąstyti, įgyvendinti žaidimo poreikius. Poreikiai sužadina motyvą pamėgdžioti. Pamėgdžiojama tai, kas papuola į vaiko interesų lauką. Visa tai formuoja ir savitą žaidimų struktūrą, savitą žaidybinę veiklą, kuri vaikui augant, plečiantis jo socialiniams vaidmenims, augant veiklos savarankiškumui, kinta, yra dinamiška savo prigimtimi
